Trynių sausainiai Lietuvos gimtadieniui

















Pristatydama Gediminaičių stulpais išpjaustytus sausainius turėčiau suregzti solidžią pastraipą apie patriotizmą ir papasakoti, kaip sutikau Vasario 16-ąją, bet negula mintys, nelimpa viena šalia kitos ir viskas. O ir manau, kad kiekvienas iš mūsų galime kuo puikiausiai pasidalinti, kodėl švenčiame valstybines šventes, kuo kiekvienam iš mūsų svarbios Nepriklausomybės paskelbimo ir atkūrimo dienos, kaip jas švęsdavo mūsų šeimos prieš 80, prieš 50 ir prieš 15 metų. Tiesą sankant, aš tik nesenai pradėjau kamantinėti tėvus, kaip jie šeimose pažymėdavo Vasario 16-ąją (anksčiau nė nešovė į galvą, kad galėjo). Ir pasirodo, kad niekada ŠIOS dienos nepamiršdavo. Mamos mama kepdavo pyragus išpuoštus tautine simbolika (ne šiaip sau, buvo ryšininkė drąsuolė), tėčio šeima Nepriklausomybės dieną paminėdavo prisidengę gerai užtrauktomis užuolaidomis ir užšovę langines, kad nepraspingsėtų išdavikiška švieselė. Uždangstęs langus mano diedukas dar išeidavo į lauką ir patikrindavo, ar tikrai panašu, kad visas namas miega.

Tėtis sako, kad taip švęsdavo ir religines šventes, taip jo tėvai krikštijo visus vienuolika vaikų. Slaptai, šeimoje, už aklinų langinių. Ir visi vienuolika puikiai žinojo, kas gali nutikti, jei apie namų tradicijas pasipasakos miestelyje. Todėl nesipasakojo. O aš šiandien galiu ne tik drąsiai persakyti tėčio pasakojimą, bet švęsti ir džiaugtis lietuvišku internetu, kur beveik kiekviena kavinė, restoranas, užeiga, galerija, muziejus, visa galybė tinklaraštininkų savo paskyrose sveikino ir dalijosi valgomomis ir nevalgomomis trispalvėmis. Lengvai ir džiugiai.

Noriu, kad taip būtų visada.



Originalus receptas

200 g migdolų,
200 g miltų,
100 g cukraus,
truputis citrinų žievelių,
6 tryniai,
1 kiaušinis.

200 g sugrūstų migdolų, tiek pat miltų, 100 g cukraus, truputį citrinų žievelių, šešis trynius išsukti, iškočioti ant miltais pabarstytos lentos, supjaustyti gabaliukais, skardine formele išpjauti sausainius, patepti išplaktu kiaušiniu ir kepti nekarštoje krosnyje.


Patirtis ir patarimai

Pabandymui iškepiau vieną skardą sausainių iš pusės nurodytų produktų:

100 g migdolų,
100 g kvietinių miltų,
30 g cukraus,
pusės citrinos sulčių ir nutarkuotos žievelės,
3 trynių (naudaujo "L" dydžio kiaušinius),
1 kiaušinio, kuriuo patepiau sausainių paviršių prieš pašaudama juos į orkaitę.

Migdolus susmulkinau virtuviniu kombainu iki rupių miltų, sumaišiau su persijotais kvietiniais miltais, cukrumi ir nutarkuota pusės citrinos žievele. Tuomet įmušiau tris trynius ir supyliau pusės citrinos sultis. Išminkiau gana kietą tešlą, ją uždengiau dubenėliu ir palikau 15 minučių pailsėti.

















Ant miltais pabarstytos lentos tešlą iškočiojau iki maždaug pusės centimetro storio lakšto. Tešla buvo kiek lipnoka ir sausoka, bet lengvai kočiojama.

















Išpjausčiau Gedimino stulpus, išspaudžiau keletą širdelių ir pašoviau į orkaitę. Truptį pasižvalgius internete, radau kažkieno referatą su štai tokiu "nekarštos krosnies" paaiškinimu, nurašytu iš kažkokios protingos knygos:

Nekaršta krosnis – 120-175°C. Tinka biskvitinėms tešloms bei kitiems neriebiems kepiniams, kuriuos iškelia kiaušiniai.
Vidurinio karštumo krosnis – 75-230°C. Tinka įvairiems pyragėliams, sviestiniams keksams, meduoliams.
Karšta krosnis – 230-250°C. Tinka mieliniams pyragams bei riebiems kepiniams.
Labai karšta krosnis – 300°C. Tinka įvairioms duonoms.

Panašiai ir kepiau - 10-12 minučių 180°C. Antrą kartą bandysiu kepti kiek trumpiau - 7-10 min. arba vos žemesnėje temperatūroje, nes šįkart sausainiai, mano manymu, kiek per ilgai padžiūvo. Bet buvo skanūs. 

Taip pat tą kitą kartą pabandysiu įberti šiek tiek kepimo miltelių - gal sausianiai bus puresni. Tiesą sakant negaliu ir dabar sakyti, kad jie buvo kieti. Gal teisingiau būtų sakyti, kad buvo tvirti, o ne kieti. Būtent.


Komentarai