Silkių kapotinė ir snaigės veidą bučiuoja

Ausyse taip ir skamba "žiema, žiema, snaigės veidą bučiuoja ir taip gera širdy" ir priešingai nei dainos herojus, net žinau kodėl, nes žiema, nes Liepkalnis šalia, nes nuo jo pakenčiamai smagu leistis slidėmis žemyn ir kokią minutę jaustis laisvai kaip pelėdai. Matėt tą baltosios pelėdos vaizdą, užfiksuotą paprasčiausios stebėjimo kameros? Tai ir aš taip, trumpai, bet ganėtinai laisvai. Tik ne dangum, o kalnu žemyn.

Kai sninga ir veidus snaigės bučiuoja praeiviams už lango - širdy irgi gera, nes tuomet sėdžiu šiltuose namuose, o galvoje sukasi šimtai minčių ir mintelių, kurias pačiūčiuoju ir paleidžiu iki kito karto. Žinau, kad negerai taip, bet. O kartais, kai sninga už lango, Zawadzkos patiekalais lepinu svečius. Kaip seniau. Gruodį ir sausio pradžioje, pavyzdžiui, net du kartus kepiau riešutinį mozūrą su obuoliais (tai mano vienas mėgiamiausių "Lietuvos virėjos" desertų), viščiukus su kadagių uogomis, sukau ledus su apelsinų žiedais ir dar  išbandžiau porą naujų receptų: jau aprašytus kapotos tešlos pyragėlius, aštrų sviesto padažą kiaušiniams ir dar vieną, kuriuo dalinuosi šįkart - silkių kapotinę.

Arba paprasčiausią foršmaką. Pagoogline, kas tas foršmakas, rasite daugybę panašių ir skirtingų šio žydiško silkių pašteto receptų: su bulvėm, su kiaušiniais, su juoda duona ir be jos, kapoto ar malto, bet visada parūgštinto. O man labiausiai patinka Renatos lengva, kiek modernizuota foršmako versija su aliejumi, citrinos sultimis ir burokėliais. Ir žinoma, Zawadzkos. Labai. Ypač puikaus skonio suteikia juodos duonos džiūvėsiai.


Originalus receptas

Dvi išmirkytas silkes ir tris arba keturias virtas bulves sumalti mėsmale, įdėti vieną tarkuotą obuolį, 1/4 sutarkuotos juodos padžiuvusios duonos, pusę susmulkinti svogūno, pagal skonį įberti cukraus, įpilti citrinos sulčių, šaukštą aliejaus ir labai kruopščiai išmaišyti. Sudėti į pusdubenį žuvies pavidalą, iš galų pridėti silkės galvą ir uodegą. Prie jų patiekti aliejaus ir acto.


Patirtis ir patarimai

Kiek papildytas mano produktų sąrašas:

2 silpnai sūdytos silkės su galvomis,
2 nedidelės su lupyne virtos bulvės (mažo kumščio dydžio),
1 rūgštus tarkuotas obuolys,
1 nedidelis svogūnas,
apie 250 g juodos duonos džiūvėsių,
1 citrinos sultys ir nutarkuota žievelė,
2-3 šaukštai aliejaus,
druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį.

Patiekti su keptais burokėliais, juodos duonos riekelėmis ir kitu patinkančiu priedu.

Pirmiausia pasiruošiau produktus: išdorojau silkes, nulupau virtas bulves, išskobiau obuolio sėklas, nulupau svogūną.

Virtuviniu kombainu sukapojau svogūną, obuolį ir virtas bulves, po vieną įkapojau silkių filė. Į gautą masę subėriau juodos duonos džiūvėsius (juos pasidariau labai paprastai: sukapojau keletą riekių juodos duonos, trupuniu sišbėriau ant virtuvinio rankšluosčio ir palikau per naktį padžiūti) ir išmaišiau. Tuomet įsunkiau citrinų sulčių ir įtarkavau citrinų žievelių. Pasūdžiau, įbėriau pipirų, įpyliau aliejaus. Čia reikėtų paragauti ir jei trūksta rūgšties - įsunkti dar citrinų sulčių ar įpilti šaukštą acto (obuolių arba vyno), jei trūksta sūrumo - įberti šiek tiek druskos. Ir štai, puikus užkandis paruoštas, kurį kuo puikiausiai galima šaldytuve laikyti bent dvi-tris dienas.

Valgėm su orkaitėje keptais burokėliais ir buvo labai skanu.