Be lukšto vandenyje virti kiaušiniai aštriame sviesto padaže: kai turi laiko pusryčiams - gali pagalvoti ir apie kalėdines dovanas

















Ruduo, o prieš tai ir pavasaris su vasara, vertėsi sau per galvą, kurnėjo ir bandė aplenkti visus planus. Kai atsipeikėjau - jau buvo gruodis. Ir užklumpa toks beveik nepadorus jausmas, kai supranti, kad turi laiko ne tik pamiegoti, pavalgyti ir prieš miega paskaityti porą Kunčiaus "Dervišo iš Kauno" skyrių.

Pradedu (o tikriausiai, kad jau turėjau būti pabaigus) galvoti apie kalėdines dovanas. Ko norėčiau? Ką dovanočiau artimiesiems? Tikrai visiems kepsiu po meduolinę širdį - kepu kasmet - ir dar pridėsiu  žolelių arbatos, kad įkvėptų lėtumui ir namams. Nes gi tam ir duotas šventas laikas, kad bent trumpam susėdę pažiūrėtumėme savo artimiesiems į akis, pasišnekučiuotumėme su jais neskiriami kompiuterių ekranų, feisbukų ir ankstyvo kėlimosi į darbą. Ir net visai nesvarbu, ką išlukštensite iš spalvingo popieriaus, ar ką įsidėsite į burną, daug svarbiau, kas liks širdyje po kelių dienų artumoje.

Ir nors nesvarbu, bet vis tiek galvoju apie geriausias dovanas, kurios pradžiugintų mano mylimuosius. Aną savaitę sužinojome nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus - todėl verta pasidomėti jų kūryba - atrasti ar prisiminti. Mėgstančius gerą literatūrą tikrai pradžiugins Giedros Radvilavičiūtės "Šiąnakt aš miegosiu prie sienos" (et, kodėl šią knygą jau keletą kartų dovanojau?), dar menantiems "Nykštuką" - tiktų Birutės Žilytės "Paslaptingas būties švytėjimas". O galbūt teatro bilietą į spektaklį su Daniumi Gavenoniu ar filmo, kuriame pasirodo Dainiaus sukurti personažai, įrašą?

Kulinarinės dovanos. Vakarienė pas Deividą, pas Liutaurą, pas Justiną, pas Artūrą ar pas Ernestą (norėčiau kurios nors, net nesvarbu kurios). Dar rudenį pasirodžiusios "Mano Paryžiaus virtuvė" ar "Gero maisto dienoraštis. Žiema". Jei skaitote angliškai - šiais metais viena iš geriausių kulinarinių knygų Prancūzijoje išrinkta "Inside Chefs' Fridges. Europe, o jei prancūziškai - tikriausiai neįkainojama būtų Alaino Ducasse "Naturalité". Lietuvos kulinarijos istorijos gerbėjus turėtų pradžiuginti ką tik lietuviškai pasirodžiusi Fanios Lewando " Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga: tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė: legendinio Fanios Lewando restorano receptai" (angl. "The Vilna Vegetarian Cookbook: Garden-Fresh Recipes Rediscovered and Adapted for Today's Kitchen").
Švelnios kasdienybės dovanos. Trokštantiems namus papildyti išradingais keramikos indais verta pasidairyti "Pho ceramics" arba "Šiko keramikos" kūrinių, vargstantiems dėl nuolatos šaltų pėdų - visai nerealių riestanosių šlepečių "Boutique Privilege", o stingstančių plaštakų šeimininkams - pirštinių "Šarkoje". Labai jaukus linas iš "Linen tales" arba ramūs aromatai iš "Baltijos kvapų" pradžiugintų naminukus.

Dovanos alkstantiems žinių. Keramikos, tapybos,  fotografijos, kalbų kursai, kelionės į kalnus, į pietus ar į Kauną, Klaipėdą, į Vilnių ar į karnavalą (nebūtinai į Venecijos). 

Skaitomos dovanos. Danutės Kalinauskaitės "Skersvėjų namai", Violetos Palčinskaitės "Atminties Babilonai", Valdo Papievio "Odilė", Umberto "Numero Zero". Vaikams - į pagrindinį nacionalinės kultūros ir meno premijos sąrašą patekusio Kęstučio Kasparavičiaus knygelės, "Lėti ir tylūs dalykėliai", mažiems paaugliams: Akvilinos Cicėnaitės "Niujorko Respublika"Rebekos Unos „Atjunk“ ar Dainos Opolskaitės „Eksperimentas gyventi“ (žinovai, sako, o taip!).

Ir taip toliau. Manau, kad esate pilni idėjų ir sumanymų. Tikriausiai, kad ir šventiniai meniu jau sudaryti ir išbandyti. Tik mano ne, nes kaip visada - Kūčių stalas visada pas mus toks pats - tame ir nepaprastas kasmet užplūstantis gerumo jausmas, kad viskas bus taip, kaip visada: jauku, ramu, šilta, o tu - vėl mažas ir tikintis iš po staltiesės traukiamais burtais.

Šį kartą dalinuosi Zawadzkos receptu, tinkančiu vėlyviems pusryčiams (gal ir nelabai kalėdiniu ar adventišku, bet ir prieš šventes norisi kasdienybės) - be lukšo virti kiaušiniai su sviesto padažu. 


Originalus receptas

1 šaukštas sviesto,
1 šaukštas miltų,
 2-3 šaukštai acto,
10-12 kiaušinių,
1/4 citrinos,
3-4 gabaliukai cukraus.

Padažas: ištirpinti nemažą šaukštą sviesto, įberti šaukštą miltų, maišant pakepinti ir atvėsinti.

Puode užvirinti vandens su druska ir dviem šaukštais acto, atsargiai įmušti kiaušinius - ne iš aukštai, bet virš vandens sumušus atsargiai suleisti į vandenį. Kai baltymas susitrauks, atsargiai išgriebti kiaurašaukščiu ir įdėti į lėkštę; į pakepintus miltus įpilti tiek vandens, kad padažas būtų tirštas, ir truputį acto arba įdėti griežinėliais supjaustytą citriną, truputį padeginto cukraus, kad padažas būtų rudas, užvirinti ir užpilti kiaušinius.

Mėsišką dieną padažą gaminti su sultiniu.


Patirtis ir patarimai

Praktika kiek kitokia nei Zawadzkos aprašyta. Pirmiausia apie produktus (2 asm.):

4 kiaušiniai,
50 g sviesto,
1 nubrauktas šaukštas kvietinių miltų,
pusės citrinos sulčių,
pusė šaukštelio cukraus,
šaukštelis garstyčių,
šiek tiek druskos,
juodųjų pipirų;
dviejų riekių duonos patiekimui.

Taigi, kiaušiniai. Išvirti kiaušinius be lukšto ir ne maistinėje plėvelėje nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tik šiek tiek užtrunka. Kaip tai darau aš prisiskaičius ir prisižiūrėjus protingų vaizdo įrašų

















Aš verdu po vieną kiaušinį. Pirmiausia įmušu kiaušinį į nedidelį dubenėlį. Tuomet užvirinu puode ar prikaistuve vandens, įberiu šiek tiek druskos ir įpilu šaukštą acto. Sumažinu kaitinimą iki minimumo (kad vanduo nebeburbuliuotų, o tik vos judėtų) ir šaukštu įsuku sukūriuką, į kurio vidurį iš labai arti įleidžiu kiaušinį. Ir palieku kaisti apie pustrečios minutės. 

Išvirusius kiaušinius išgriebiu šaukštu ir sudedu į lėkštę. Išvirus visus kiaušinius, juos dar kartą maždaug pusei minutės-minutei sudedu į karštą vandenį ir sušildau. Tokius naudoju kaip suplanavus - ant skrebučio, salotoms ar pan.

















Zawadzkos sviesto padažui pirmiausia išlydžiau apie 50 g sviesto ir padeginau jame šaukštą miltų. Sumažinau kaitrą ir įpyliau citrinos sultis, įkrėčiau garstyčių ir įbėriau šaukštelį cukraus, pagal skonį pasūdžiau ir įbėriau pipirų. Užkaitinau.

Kiaušinius valgėm su juoda duona ir padažu. Nerijus sakė, kad liuks, kiaušiniai geri vien todėl, kad nereikia jų lupti, o padažas - tikrai puikiai tinka. Pabandykit.

Komentarai

  1. Dovanos? Noreciau beveik visu:) Kiausinis kaip kaiusinis, bet jau padazas, tai jau tikrai be zodziu :)) issisaugau, uzlaikinu ir visokiais kitais budais saukstukai!!!!! zinau jau kur isbandysiu.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Padažas tikrai geras, bet ruošiau jį taip drąsiai beveik iš akies, kad turėsiu kartoti, kad užtvirtinčiau :) bus įdomu pamatyti, kaip panausi jį Tu, Odeta.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą