Obuolių kisielius

Būna paprastų receptų, būna sudėtingų, būna tokių, pagal kuriuos pagaminti gali tik patys ryškiausi profesionalai, o būna tokių, kuriais sekant beveik neįmanoma suklysti. Tokiems priskirčiau ir visus Zawadzkos kisielius - svarbiausia tik nepadauginti krakmolo - o visa kitą - Jūsų fantazijos ir skonio reikalas. Užbėgdama naujoms diskusijoms prieš akis, įspėju, kad tai - desertas veikiau primenantis želė, nei mums įprastą geriamą kisielių. Iš gamintų šokoladinio (šito išvaizdą Nerijus palygino su smegenimis), citrinų ir šviežių serbentų kisielių labiausiai patiko pastarasis, nors ir obuolinis nė kiek nenusileidžia nei aromatu, nei skoniu. Tiesa, pagalvojau, kad tai puikus desertas vegetarams - jokių gyvulinių produktų :)


Originalus receptas

8-10 obuolių,
stiklinė cukraus,
1 stiklinė bulvių krakmolo,
truputis cinamono.

Obuolius nulupti, supjaustyti, išvirti vandenyje, perkošti per sietą. Įberti cinamono ir cukraus, įpilti tiek vandens, kad bendras kiekis sudarytų šešias stiklines; dalyje jo išleisti stiklinę bulvių krakmolo, likusią dalį užvirinti, supilti krakmolą ir keletą minučių virti maišant. Formą sudrėkinti vandeniu, pabarstyti cukrumi, supilti kisielių ir pastatyti šaltai.


Patirtis ir patarimai

Šio kisieliaus gamyba niekuo nesiskiria nuo kitų. Svarbiausia - nepadauginti krakmolo.

Gaminau nedidelę porciją kisieliaus, tad pakako:

2 didelių obuolių (maždaug vyriško kumščio dydžio),
pusės cinamono lazdelės,
3 gvazdikėlių,
80-100 g cukraus (bet Jūs ragaukite ir pilkite tiek, kiek norisi),
3 nubrauktų šaukštų bulvių krakmolo.


Obuolius nulupau, supjausčiau skiltelėmis ir išviriau su cinamono lazdelele (bet galima berti ir malto cinamono į jau paruoštą obuolių tyrę) ir trim gvazdikėliais nedideliame kiekyje vandens - pyliau apie pusantros stiklinės, gal kiek daugiau (vanduo obuolius apsėmė maždaug iki pusės). Išvirusius nusunkiau (likusį skystį panaudojau vietoje papildomo vandens) ir pertryniau per metalinį sietelį. Įbėriau cukraus, atskirai, puodelyje, išmaišiau krakmolą su keletu šaukštų tyrės ir ją supyliau į užkaitintą obuolienę. Krakmolą reikėtų išmaišyti kruopščiai, kad neliktų gumulėlių.


Kaitinant reikia nepaliaujamai maišyti, nes masė labai greitai tirštėja ir gali akimirksniu prisvilti. Nors Zawadzka rekomenduoja kaitinti keletą minučių (matyt jos kisielius buvo skystesnis), aš kaitinau nepilną minutę. Matysite ir Jūs - kaitinkite tol, kol tyrė pavirs tąsia koše.

Paruoštą kisieliaus masę sukrėčiau į sudrėkintą ir cukrumi pabarstytą dubenį (to reikia tam, kad kisielius nepriliptų prie indo), o atvėsusią įkišau į šaldytuvą stingti.

Skanu (kaip manot, tiktų šaukštu cinamoninės grietinėlės?). Ir taip rudeniška... o aš niekaip nenusiperku anyžių žvaigždučių... :)


Komentarai

  1. Man tokie kisieliai labai primena vaikystę. Manoji močiutė dažnai virdavo pienišką, pieną atskiesdama su grietinėle. Atšalusį, tokį pakankamai standų, užsipildavom trintomis uogomis ir skanaudavome. Arba iš trintų braškių.. Žodžiu, labai skanus dalykas :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą