Šviežių serbentų, vyšnių arba aviečių kisielius

Saulėtą savaitgalį, drauge su mano tėvais ir broliu, leidome pas mano bobutę. Kaime. Ar gali būti geresnė vieta, šiltą liepą? Kai galima gulėti po serbentų krūmu ir tiesiog lūpomis skabyti žemai nusvirusias serbentų kekes - oranžiniai, raudoni, tamsiai juodi, beveik iki skaidrumo balti karoliukai burnoje sprogsta į mažulyčius skonio lašelius - rūgščius, saldžius, vos vos karčius, dvelkiančius žiedų ar brandaus konjako aromatais. Net keista, kiek netikėtų atspalvių slepiasi mažame, saulės nuglostytame rutuliuke...


Originalus receptas

1,5 litro uogų,
1-1,5 stiklinės cukraus,
1 stiklinė bulvių krakmolo.


Pusantro kilogramo uogų užpilti vandeniu, kad apsemtų, užvirinti, sutrinti, sultis perkošti per audeklą ir pasaldinti. Skysčio turi būti šešios stiklinės ir jaustis stiprus uogų skonis; tolimesnė darbų eiga tokia pati, kaip aprašyta anksčiau.

Aviečių kisielių reikia virti perpus su serbentais, kitaip bus prėskas.


Patirtis ir patarimai

Sode prirankiojau litrą įvairiaspalvių serbentų. Juos nuploviau, užvirinau, išspaudžiau per audeklo gabalą sultis ir pagal savo skonį pasaldinau.

Sodriai raudonas sultis užkaitinau, maišydama supyliau sultimis atskiestą ir gerai išplaktą krakmolą, o gautą tirštą kisielių supyliau į sudrėkintą ir cukrumi pabarstytą indą (kaip jau minėjau anksčiau - susidaręs sirupas neleidžia kisieliui prilipti prie indo sienelių, o tai svarbu tada, jei ruošiatės kisielių patiekti lėkštėje, nepjaustytą). Porai valandų pastačiau rūsyje, kad atvėstų ir sustingtų.

Detalesnę eigos aprašymą rasite šokoladinio ir citrininio kisielių receptuose.

Visi valgę liko didžiai patenkinti. Ir ko gi ne - kai ateina šeštadienio popietė ir pro senos obels lapus krintantys saulės zuikuičiai linksmai šokinėja ant veido ir pečių... Kai esi drauge ir tuo mėgaujiesi, kai myli vienas kitą taip sodriai, kaip raudonieji serbentai. Ir kai netrūksta net vanilinių ledų (kurie čia taip tiktų).