2017 m. birželio 20 d., antradienis

Plikytos spurgos be mielių



Šiandien mėgaujuosi saulėta diena ir klausausi, kaip kriaušės dydžio lašai iš pasalų ima belsti į palanges. Taip ir tempia už pirštų suspaudyti žodžius "kaip vaikystėje". Bet nerašysiu, nors kalbėti apie orus būtų šimtą kartų lengviau nei papasakoti, ką smagaus nuveikiau paskutinį mėnesį. Vieną istoriją, apie sūdyto jaučio kelionę į Konstancą pasilaikysiu kitam kartui – čia lyg ir reklaminis anonsas toks susidėliojo – o šiandien pasidžiaugsiu savo puikiomis kolegėmis, su kuriomis ne tik dirbam pečius surėmusios, šluostom viena kitos ašaras ir prakaitą, bet ir linksminam vyno barų padavėjus, pietų išsivyniojam ant Tauro kalno, dalinamės kasdieniniu maistu ir receptais, knygomis, drabužiais ir patarimais. Todėl joms išviriau spurgyčių, nors pusė jų vienu ar kitu metu nevalgo tai cukraus, tai miltų, tai saldumynų in general. Tikiuosi, kad ryt bus ta diena, kai valgys, nes haštagmyliusavokoleges.


Originalus receptas

1 stiklinė sviesto,
2 stiklinės miltų,
7-8 kiaušiniai,
1/2 taukų su sviestu,
1-2 šaukštai cukraus.

Užvirinti dvi stiklines vandens, įdėti stiklinę lydyto sviesto, užvirinti ir nuolat maišant suberti miltus. Išmaišyti, atvėsinti, vėl maišant įmušti septynis–aštuonis kiaušinius ir išsukti purią tešlą.

2017 m. vasario 16 d., ketvirtadienis

"Kartūzai"

Šiandien rytą pradėjom Vasario 16-osios grandinėle: Basanavičius * Banaitis * Bizauskas * Biržiška * Dovydaitis * Kairys * Klimas * Malinauskas * Mironas * Narutavičius * Petrulis * Smilgevičius * Smetona * Staugaitis * Stulginskis * Šaulys * Šaulys * Šernas * Vailokaitis * Vileišis. Išmokom mintinai. Po metų pažadu išvardinti visus su vardais.


O po pietų kepiau "kartūzus". Net Zawadzką juos rašo kabutėse, o googlas nepateikia jokio doresnio atsakymo, kas tas kartūzas. Tiksliau pateikia keletą variantų, kuriuos ir apsvarsčiau: a) kartūzas – (ol. kardoes) – cilindriukas, pradžioje popierinis, nuo XIX a. metalinis, kuriame buvo laikomas parakas artilerijos pabūklui užtaisyti; b) Kartūzų ordinas – vienas bnediktinų ordino atšaka, kurios nariai laikėsi itin griežtos regulos: vienatvė, tyla, malda, vegetarizmas ir rankų darbas; c) Kartuzai arba Kartuzy, arba Kartuzë – Kašubijos miestas Lenkijos Pamario vaivadijoje. Gal dėl panašumo į tuos parako maišelius taip pavadinti? Abejočiau, ar vegetarizmo besilaikę kartūzai būtų kepę trapias bandeles su riebia grietine ir sviestu. O gal kašūbiškos tai bandelės? Na, variantų – mažų mažiausiai du ir tikresnį galėtų parinkti tik Rimvydas Laužikas.

2017 m. sausio 8 d., sekmadienis

Apie kalėdines dovanas, draugus ir obuolių sūrį

Per šias Kalėdas visiems dovanojom tai, ką pagaminom savom rankom, ką patys sugalvojom. Išdalinom per rudenį subrendusį alyvinių obuolių actą, meduolius, džiovintų vaisių triufelius ir obuolių sūrio saldainius. Pagal "Lietuvos virėją" gamintas obuolių sūris mūsų virtuvėje brendo nuo rugsėjo mėnesio ir prieš Kalėdas virto minkštomis obuolių karamelėmis.

2016 m. gruodžio 31 d., šeštadienis

Ciao, 2016-ieji, sveiki atvykę, 2017-ieji!

Rytą pradėjau su Anthony Bourdainu. Kol Nerijus dar snaudė paskutinį ryto sapną, pradėjau sklaidyti per Kalėdas gautą "Apetites: A Cookbook". Autorius išlaiko savą stilių - ironijos apsčiai, o dauguma fotografijų - reto šlykštumo: užsklandos pilnos nukapotų vištų galvų, susirietusių naguotų kojyčių, silikoninių pirštų ir ausų, vaškinių silkių, nuorūkų, apkramtytų makaronų, padažų tiškalų ir brūžių. Visa tai puikiai dera su "fuck dessert", "goddamn muffins", "shitload of eggs" ir kitais stiliaus perlais. Ir nepaisant visko, intro skirtas tėvystės išpažinimui, o knyga - nuoširdžiam ir teisingam maistui.

Dar tikrai nieko neišbandžiau, tačiau turėjau geriausių intencijų - pagaminti kokį nors burdenišką desertą senųjų metų palydėtuvėms. Cha, ironija - atsiverčiau knygos galą ir radau aiškiai parašyta, kad "fuck dessert" ir nėra geresnio deserto už Stiltoną. Na ir gerai. Pritariu. Už tai visada galiu pasikliauti Zawadzka ir jos "Lietuvos virėja". Jūs irgi Naujų metų sutiktuvėms dar spėsite išsikepti vokiškų cukrinių sausainiukų [prie Chadeau arba šokolado ("Geduldskuchen")], puikiai tinkančių prie saldžių desertininių vynų. O jei ne - viską išgelbės Stiltonas.

2016 m. lapkričio 27 d., sekmadienis

Tai nutiko Lvove ir citrininis ukrainietiškas mozūras



Lvovas mano nauja meilė. Įsižiebė ji iš antro žvilgsnio. Nors ne, jau pernykštis vakaras Lvove privertė sunerimti, jog taip paprastai mudviems čia viskas nesibaigs. Ir nesibaigė. Grįžau pas jį įtardama, kad jausmai gali būti abipusiai ir... pražūtingi.